10/04/2026
🏠 Pradedame naują seriją – NAUJAKURIO GIDAS.
Kiekvieną savaitę dalinsimės praktinėmis įžvalgomis apie tai, su kuo dažniausiai susiduria naujo būsto savininkai. Tai ne teorija – tai realios situacijos, kurias matome kiekvieną dieną dirbdami su savo projektais.
Mūsų tikslas – kad jūsų naujas būstas tarnautų ilgai, o jūs išvengtumėte klaidų, kurios kainuoja ir nervus, ir pinigus.
Pradedame nuo temos Nr. 1 – vėdinimas ir mikroklimatas.
—
Kodėl naujame bute atsiranda pelėsis?
Šiuolaikiniai A+ ir A++ energinės klasės pastatai yra visiškai sandarūs. Tai puiku šildymo sąskaitoms, bet sukuria vieną svarbų niuansą: jokia drėgmė iš buto neišeina savaime.
Žmogus, kvėpuodamas, gamindamas maistą ar prausdamasis, kasdien išskiria litrus vandens garų. Jei rekuperacinė vėdinimo sistema yra išjungiama – o tai dažnai daroma „siekiant sutaupyti elektrą" – santykinė drėgmė patalpoje greitai viršija 60–70 %.
Kas vyksta toliau? Šiltas, drėgnas oras atsitrenkia į šalčiausius paviršius – langų rėmus, lauko sienų kampus – ir, pasiekęs rasos tašką, virsta kondensatu. Per kelis mėnesius rezultatas akivaizdus: pelėsis ir sugadinta apdaila.
Kitas svarbus momentas – remonto metu atliekamos vėdinimo korekcijos. Keičiant patalpų išplanavimą, neretai savavališkai perdaromi vėdinimo ortakiai: ištraukimo difuzorius pajungiamas ne į tą atšaką, per daug pailginama ortakio trasa arba sumontuojami netinkamo diametro lankstūs vamzdžiai. Tai sukuria didžiulį aerodinaminį pasipriešinimą ir išderina visos sistemos slėgių balansą. Pasekmė: vienoje patalpoje oras visiškai nesikeičia, kitoje švilpia, o virtuvės kvapai keliauja tiesiai į miegamąjį.
💡 Sprendimas paprastas:
→ Niekada neišjunkite rekuperacijos – tai jūsų namų plaučiai
→ Jei keičiate išplanavimą, būtinai pasikonsultuokite su vėdinimo projektuotoju
→ Nereguliuokite ir neperdarinėkite ortakių savavališkai
